ŠOKOLADAS – SALDUSIS SKANĖSTAS IR MAISTAS

skanus sokoladas

Kakavmedis, išvertus iš lotynų kalbos reiškia ”Dievų maistas”. Nustatyti kurioje civilizacijoje pirmiau buvo atrastas ir augintas kakavmedis, ganėtinai sudėtinga, nes žinių išlikę nedaug. Maždaug prieš 1500 m.pr.Kr.gyvavo almekų civilizacija, po 500 metų juos pakeitė majai ir manoma, kad žodis “kakava” pirmą kartą panaudotas jų egzistavimo metu, kurie pradėjo kultivuoti kakavmedžius. Senųjų civilizacijų egzistencijoje šokoladas buvo prabanga ir šventas gėrimas ne tik gyvenime, bet ir pomirties. Mirusiems šalia svarbių daiktų buvo įdedamas puodukas šokoladui gerti, kas šiomis dienomis randama jų kapavietėse, o sieniniuose piešiniuose vaizduojamas šio gėrimo paruošimas. Tai turėjo simbolizuoti laimingo pomirtinio gyvenimo tęsinį. Tuo metu šokoladinio gėrimo gaminimo būdai buvo gerai iš tobulinti,  naudojant priedus ir komponentus. Majai naudojo gvazdikėlius savo gėrimuose ir vadino “xocolatl”, o actekai – “cacahuatl”. Actekai taip pat suvaidino svarbų vaidmenį šokolado istorijoje,  nes jie valdė po majų iki užkariaujant ispanams. Jiems šokolado gėrimas buvo išminties,  jėgos ir padidintos seksualinės potencijos šaltinis.

Kai kakavos pupelės tapo prieinamos Europos gyventojams,  buvo pradėta ieškoti naujų panaudojimo būdų. Šokoladas buvo pradėtas naudoti pyragų, tortų, ledų, sausainių, šerbetų ir kitų produktų gamybai. Jo naudojimas neapsiriboja tik konditerija,  kulinarijoje ir alkoholinių gėrimų pramonėje taip pat –populiarus ingridientas. Kai Olandijoje buvo atrastas kakavos sviestas, išgautas iš kakavos pupelių,  buvo pradėta gaminti baltasis šokoladas. Kakavą praskiedė su pienu atsirado pieniškas šokoladas. Tokį šokoladą kokį valgome šiandien, yra apie 200  metų eksperimentų rezultatas Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Šiais laikais pasirinkimas yra labai platus: juodasis, baltasis, pieninis šokoladas, daugybė kitokių šokoladinių saldumynų,  pagardintų rieštutais, džiovintais vaisiais ir uogomis, prieskoniais, ir net druska.  Prancūzai ypatingai didžiuojasi savo šokoladiniais triufeliais,  kurie laikomi tobulybės ir puikaus skonio viršūne. Jie daromi iš šokolado, sviesto, grietinėlės, likerio,  romo ar brendžio. Prancūzai ir šveicarai laikomi geriausiais šokolado gamybos meistrais. Pieninis šokoladas labiausiai atspindi šalies skonį. Tai visuomet buvo Šveicarijos suvenyras, nes čia jis ir buvo sukurtas. Šveicarijoje ir dabar gaminamas mažai pakitęs ir puikaus skonio pieniškas šokoladas. Jų yra dviejų tipų ir priklauso kokio tipo pienas naudojamas: Europoje dauguma gamintojų naudoja kondensuotą pieną, Anglijoje ir JAV pieno ir cukraus miltelius. Belgija taip pat garsėja savo švelnaus skonio pienišku šokoladu.

Šokoladas ne tik saldus skanėstas, savo savybėmis prilygsta maistui, netgi buvo laikomas vaistu, kuriuo senovės gydytojai rekomenduodavo gydyti beveik visas ligas. Šokolado maistingumu  žavėjosi senovės keliautojai, kurie jį minėjo savo atsiminimuose. Keliaudamai po Martinikos salą rašė apie jos valdytoją, kuris 30 metų valgė tik šokoladą, užkąsdamas keletu sausainių, sriubos suvalgydavo labai retai, o be žuvies ir mėsos patiekalų visai apsieidavo. Tačiau jis buvo toks sveikas ir pajėgus, kad 85 metų, niekieno nepadedamas užlipdavo ant arklio ir jodinėdavo. Šis pavyzdis įrodo, kad šokolade yra be galo daug naudingų žmogui mikroelementų ir vitaminų. Europos mokslininkai, ištyrę šokoladą, nustatė, kad jame yra vitaminų A, B, C, D, E, taip pat kalcio, magnio, fosforo bei apie 500 kvapiųjų, skoninių medžiagų, iš viso daugiau nei 800 komponentų, ir priskyrė tai pačiai naudingų maisto produktų grupei kaip ir vaisius, daržoves, žaliąją arbatą ir raudoną vyną.Todėl nuo seno ir iki šių dienų šokoladai – papildomi maisto daviniai lakūnams, kosmonautams, narams, sportininkams, ypač kopiantiems į kalnus, studentams (egzaminų metu). NetII Pasauliniame kare vokiečių kareiviams į dieną buvo duodama šokolado.

Geriau atsisakyti kavos puodelio, bet suvalgyti kąsnelį juodojo šokolado-tai kardiologų rekomendacija, nes šokoladas naudingesnis širdžiai nei arbata, raudonas vynas ar obuolys. Daugelis mokslininkų įvairiose šalyse padarė tą pačią mokslinę išvadą-natūralus šokoladas labai sveikas ir naudingas maisto produktas,palankiai veikiantis kraujagysles, stabdantis trombų susidarymą ir cholesterolio kamščius, tuo sumažina riziką susirgti insultu, infarktu, ateroskleroze. Šokolado pagrindas gaunamas iš kakavos pupelių, o kakavmedžiai sudaryti iš unikalaus vertingo aliejaus, kuris vienintelis gamtoje yra kietos konsistencijos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *