SPARTI DIRBTINIO APŠVIETIMO EVOLIUCIJA

apsvietimas

Gamta apsupa žmogų tamsa ir verčia jį amžinai veržtis į šviesą. Dar gilioje senovėje žmonės mąstė ir galvojo kaip prailginti savo veiklą ne tik šviesiu paros metu, bet ir pradėjus temti. Evoliucionuojanti žmonijaišmoko valdyti ugnį, nes pastebėjo, kad degdama mediena, palieka įkaitusias anglies žarijas, kurios skleidžia šviesą ir šilumą irnuo tada žmogaus ūkinė veiklos diena buvo pratęsta. Žmonės toliau vis mąstė kaip gaunamą ugnį kuo ilgiau išlaikyti degančią.Gyvendami gamtoje, ieškojo naujų medžiagų ir priemonių šviesai išgauti. Ir apie 3000 m. pr.m.e., bekopinėdami medų, rado medžiagą, kuri puikiai tiko apšvietimui – atsirado žvakės. Kiek vėliau apšvietimui buvo naudojami ilgai degantys fakelai, balanos, išmirkyti alyvoje ar riebaluose. Pirmąsias aliejines lempas naudojo graikai ir romėnai, kurie dėjo daug dagčių, kad išgautų ryškesnę šviesą. Vėlesnėje raidoje buvo padarytas didelis dagčių patobulinimas- pradėta naudoti plokščias dagtis, kurios davė didesnę liepsną nei apvalios. Švedų mokslininkas išrado stiklinę vamzdinę lempą, kuri degė šviesiau, nedūmijo ir buvo apsaugota nuo vėjo. Tai buvo pritaikyta ir dujų lempose.

XIX a. pabaigoje aliejines ir dujines lempas pakeitė kaitinamosios elektros lempos. Pirmuosius eksperimentus, išgaunant šviesą elektra, pradėjo britų chemikas ir 1840 m. buvo užpatentuota kaitinamoji elektros lemputė. Tačiau jos nebuvo populiarios, nes greit sudegdavo, o ir elektra buvo per brangi. Tik maždaug po 40 metų lemputė buvo patobulinta, sukurtas pakankamas vaakumas ir siūlelis viduje, degė ilgiau, buvo patvaresnė. Tada buvo susilaukta didelės sėkmės. Vystantis technikos pažangai, buvo sukurtos vis naujesnės ir naujesnės lempos: sukurta neoninė lempa, apie 1938 m. sukurta dienos šviesos lempa, dar po 20 metų buvo sukurta praktiškai pritaikoma matomo spektro šviesos diodas (LED).

Taigi, pagal istorinęraidą yra matoma, kaip sparčiai tobulėjo apšvietimo lempos, jos tapo naudojamos visur: namuose, gatvėse, gamyklose, biurose ir kitur, tuo ženkliai gerindamos žmonių gyvenimo kokybę šviesiu ir tamsiu paros metu. Turime pripažinti, kad kaitrinė lemputė padarė didelį indėlį žmogaus civilizacijai.Tačiau praėjus 100 metų nuo jos atsiradimo, jau yra įvertinamasir neigiamas poveikis: sunaudojami dideli energijos resursai, kas sudaro didėjančias sąnaudas, klimato kaita, formuojasi šiltnamio efektas. Dar svarbus neigiamas aspektas yra šviesos tarša – pernelyg didelis ir įkyrus dirbtinio apšvietimo naudojimas ir labiausiai šia tarša pasižymi dideli miestai, nes juose šviesą skleidžia pastatų apšvietimas, gatvių žibintai, šviečiančios reklamos, ofisai, gamyklos. Šviesos tarša daro neigiamą poveikį ekosistemoms: baido zooplanktoną, todėl sužydi dumbliai, sutrikdo naktinių drugių ir vabzdžių elgseną, dėl to nukenčia naktį žydintys augalai, švytintys aukšti pastatai blaško migruojančius paukščius. Žmogaus sveikata ne išimtis-šviesa miego metu sukelia galvos skausmą, nuovargį, nervingumo padidėjimą, kai kurių lempų šviesa kelia kraujospūdį.

Siekiant išspręsti susidarančias problemas dėl intensyvausdirbtinio apšvietimo naudojimo, ypatingai kaitrinių lempų daromo neigiamo poveikio, pasaulyje imtasiįvairių priemonių ir būdų. Vienas iš sprendimų tai, kad kaitrinės lempos turi būti nebenaudojamos ir laikas jas įtraukti į išradimų istoriją, pakeičiantefektyvesniais šviesosšaltiniais-šviesos diodais, kurie pasižymi mažomis energijos sąnaudomis bei visiškai neišskiria šilumos. Kita priemonė-visame pasaulyje įvesta globali akcija „Žemės valanda“, kurios metu gyventojai ir įvairios organizacijos valandai laiko išjungia visą gyvybiškai nebūtiną apšvietimą. Akcijos tikslas sumažinti žemės taršą ir atkreipti visuomenės dėmesį į ekologines problemas, tuo pačiu skatinant taupyti elektros energiją.

Jau seniai nebepaisome gamtos ritmiškumo, gyvename nuolat kintančioje, pačių susikurtoje aplinkoje. Natūralią šviesą mūsų būstuose atstoja dirbtinis apšvietimas. Nuo mus supančios šviesos kiekio ir kokybės priklauso ne tik mūsų dvasinė bei fizinė sveikata, bet ir darbo produktyvumas, komforto bei jaukumo pojūtis. Aiški žmonių mąstymo tendencija ta, kad ir ateityje neapsieisime be dirbtinio apšvietimo, bet turime atsižvelgti į šviesos šaltinius, todėl netolimoje ateityje kiekvienas žemės gyventojas turės pereiti prie diodinių lempų ir privalės prisijungti prie energijos taupymo, ekologiškumo,savo ir aplinkiniųsveikatos tausojimo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *